- piemenpalaikis
- pieménpalaikis sm. (1), piemeñpalaikis (1) niekam tikęs vaikėzas, piemengalys: Toks pieménpalaikis net karvių nenugano Jnš. Net piemenpalaikiai apie tai kalba Pč. Piemenpalaikis šaukė piktu balsu Tat. Toks piemeñpalaikis vagišukas Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.